raukylas

raukỹlas sm. (2) 1. NdŽ, Tvr, Prng klostė, paraukimas: Būdavo, andaroką pasisiuvi keturių palų, aplinkui raukỹlai Švnč. Su raukỹlais sijonas gražesnis, nors ir brangiau kainuos Sld. Pasisiuvo suknelę su raukỹlais Trgn. Man marškinius siūk, kad kaunierius būtų be raukỹlų Dglš. Sijonai ilgūs su diržais, raukyliùkai suraukta Dgč. Ana nešioja andaroką su vienu raukylu Ktk. Pridirbta raukỹlų kai bobos kelnės Trgn. Seniau moterim ar mergaitėm labai drausdavo, kai graudžia, atsikasot andaroką, abe tada velnias tuose raukyluose paskavoja LTR(Slk). 2. susiraukšlėjimas, raukšlė: Nugaroj raukỹlų pilna Švnč. Gerai pasiūtuos kalniuos raukỹlų nėra Trgn. Ar nedideli tavo batai: raukỹlai daros Mlt. 3. Vj, Ml, Plš, Mlt (veido) raukšlė: Kad te jau raukỹlų raukỹlai toj burna Skdt. Mergautum da ir dabar, ale gi pilna kakta raukỹlų Mlk. Jau jos burna raukỹlų suraukyta, kas ją ims be pasogos Tvr. Pamačiau, ką raukylų jau daug an kaktos Str. Ale neturi raukỹlų kaktoj! OG447. Nei raukỹlų burnoj, nieko Rš.